Krūtų didinimas yra vienas iš tų temų, apie kurias garsiai ir viešai vengiame kalbėti. Galbūt todėl, tai mitais apipinta sritis. Pabandykime sugriauti penkis gajausius ir neteisingus stereotipus.
Krūtų didinimas ir maitinimas
Nors ir rekomenduojama krūtų didinimo operacijos atsisakyti jeigu artimiausiu metu planuojamas nėštumas ir šeimos pagausėjimas, krūtų didinimas vaiko maitinimui, ilgalaikėje perspektyvoje, įtakos neturi.
Kita vertus, kelias dienas po krūtų operacijos (https://plastimeda.lt/krutu-didinimas/) nėra rekomenduojama skristi lėktuvu. Nes implantai reaguoja su staigiu slėgio pasikeitimu. Praėjus pooperaciniam periodui skraidyti galima.
Krūtys po operacijos atrodo natūraliai
Deja, daugelis vyrų vis dar viešai deklaruoja, kad jiems svarbu natūralumas. Pasigavusios, tą giesmelę gieda ir moterys. Rodos, plaukų dažymas arba nagų klijavimas būtų pats natūraliausias prigimtinis procesas.
Vis dėlto, neteko matyti vyro, kuris neatsigęžtų į nueinančią padažytais plaukais, parusvinta oda, putliomis lūpomis ir krūtimis, „gražuolę”. Kita vertus, chirurginiu metodu padidintos krūtys atrodo ir liečiasi taip pat natūraliai kaip ir gamtos dovanotos.
Skaityti straipsnį “Penkios tiesos apie krūtų didinimą, kurių nežinojote” »
Nesvarbu, ar rinksitės soliariumą, ar deginimąsi gamtoje, visada turėtų būti naudojami kokybiški soliariumo kremai, apsaugantys nuo UV spindulių. Saulė yra draugiška, kai jos gauname saikingai. Akivaizdūs ir pirmiausia pasimatantys jos poveikio padariniai, kurių nepageidaujame – tai baisus ir per stiprus įdegis, kurį mes deja kartais gauname, nors gal jo ir nenorime. Tačiau kartais būtų geriau ir be to įdegio apsieit, jeigu nudegame taip, kad paskui lupamės it virta morka. Įdegio kremai yra geri tuo, kad jie apsaugo nuo to perdegimo, taip pat leidžia bent šiek tiek tolygiau įdegti.
Esame įpratę, kad šiltnamiai yra tik tikras „namelis“, o ant žemės viskas atrodo panašiai kaip darže. Būna padarytos lysvės, jose auga prieskoniai, daržovės, vaisiai, gėlės. Tarp lysvių driekiasi taikai, kuriais mes vaikštome, laistydami, ravėdami, prižiūrėdami augalus ar skindami derlių. Tačiau jūsų šiltnamis gali būti kur kas patogesnis, kad jums nebereikėtų lankstytis it darže – galite viską auginti kur kas patogiau. Kaip? Reikia daryti pakėlimus. Ant specialių konstrukcijų gali būti montuojamos pakeliamos struktūros, į jas įsistato loveliai, vazonai, tam tikri indai ir mechanizmai, kuriuose bus žemė, durpės, trąša, ir į kuriuos viskas bus pasodinta. Tai labai patogu, nes nuo šiol salotos, uogos, daržovės, kurios paprastai auga labai žemai, augs aukščiau, ir jūs galėsite taip lengvai ir steriliai viską sutvarkyti. Moderniausiuose šiltnamiuose tos pakeltos sistemos bus sujungtos su laistymo sistemomis ir vyks automatinis drėkinimas. Žinoma, tai labiausiai apsimoka daryti ūkiui, kuris išnaudoja daug lėšų žmonių samdymui, mat tokios konstrukcijos daug efektyviau leidžia auginti, laistyti, nebereikia samdyti tiek žmonių priežiūrai. Tad viskas atsiperka, ir žinai, kad investavai į kažką modernesnio. Kita vertus, auginantys savo malonumui kažką ir jaučiantys azartą, tikrai irgi galėtų pabandyti tokią naujovę bent kelioms lysvėms.
Taigi, kartais automobiliu apklijavimas yra tai, kas numatyta kelių eismo taisyklėse. Tarkime, mašiną vairuoja dar tik besimokantis vairuotojas, neturintis vairavimo teisių. Ką jam daryti, kad viskas gyvenime būtų gerai? Važiuoti su lipduku „M“ raide. Kai išsilaikai teises, tuomet tampi „klevo lapu“, nes kurį laiką mašiną būna būtina riboti tokiu lipduku, ir galiausiai su ja važiuoti lėčiau negu visi kiti eismo dalyviai. Taip pat lipdukas privalomas, kada važiuoji su „šipuotomis“ padangomis. Tuomet tavo stabdymo greitis tampa iš tiesų greitas ir tenka stabdyti labai greitai, įnirtingai tam, kas važiuoja už nugaros. Jeigu važiuoja tėvai su kūdikiu, jie taip pat mėgsta užsidėti apie tai įspėjantį ženklą, nors realiai tai nedaro jokios įtakos niekam kelyje. Taip pat ir važiuojant su invalidu, dedamas specialus ženklas. Tačiau pastarasis suteikia lengvatų: kartais leidžia važiuoti tam tikra juosta, o kartais leidžia statytis automobilį tam tikroje vietoje.
Tačiau ar girdėjote, kad koncernas buvo įkurtas dar 1932 m.? Danas K. Kristiansenas yra ir prekės ženklo pavadinimo autorius. „Lego“ vardas sudarytas iš dviejų daniškų žodžių, kurių vienas reiškia „žaisti“, o kitas – „gerai“. Tiesa, pirmiausiai kompanija gamino medinius žaislus ir tik po kelių veiklos dešimtmečių ėmėsi plastikinių kaladėlių gamybos. Ir paties koncerno įkūrėjo specialybė buvo dailidės. Ieškoti naujų verslo strategijų ir galimybių daną paskatino sudėtinga pokario situacija, kai daugelis įmonių sunkiai vertėsi, daugelis bankrutavo. Danų verslininkas tuo metu ėmė eksperimentuoti ir pasauliui pasiūlė dar inovatyvesnį, patogesnį ir šiuolaikiškesnį sprendimą – kaladėles iš plastiko.