Penktadienį elektroninių svarstyklių parduotuvė, kurioje norėjau pirkti naujas svarstykles, man priminė nepaprastą kelią, kurį nuėjome drauge su draugėmis, kol sulieknėjome iki svajonės. Ne kiekvienam žmogui pasiseka turėti tokių gerų draugų, ir ne kiekvienam – su tais draugais dar ir siekti kažkokių nuostabių tikslų. Mums pavyko, nes dabar nė viena jau nebijome svarstyklių, esame laimingos ir galime pasidalinti džiaugsmu su kitais.
Sigita
Pradėsiu nuo Sigitos, nes nuo jos ši kilogramų tirpinimo akcija ir prasidėjo. Ji susilaukė vaiko, o nėštumo metu, žinoma, svoris šoktelėjo tikrai aukštai. Tai reiškė, kad dabar jai atėjo laikas atsikratyti tų kilogramų, kurių ji nebenorėjo nešiotis kartu su savimi. Sakė, kad ant svarstyklių nelipa, nes žino, jog kai užlips – tai iškart ir turės pradės laikytis dietos ir naujo gyvenimo režimo. Kadangi yra taip, kaip ji sako, tai tenka ja patikėti ir pradėti galvoti apie tai, kad ir mes dažnai to paties vengiame. Svarstyklės ima atrodyti kaip priešas, kuris mus iš tiesų gali nugalėti. Taigi, visos kartu lipome ant svarstyklių. Sigita svėrė 85 kilogramus, o sulieknėti norėjo iki 65. Atsikratyti 20 kilogramų – nemaža užduotis, pareikalaujanti labai daug kantrybės. Tačiau ar ne daugiau pareikalauja gyvenimas su tais kilogramais? Jų neatsikračius, visą laiką vaikščiojant nepatenkintai, žinančiai, kad norėtųsi gyventi tikrai visai kitaip. Mes pamanėme, kad leisti sau gyventi taip, kad būtum laiminga, yra labai svarbu. Todėl šiuo metu Sigita jau džiaugiasi savo pasiekimais, svarstyklės rodo 15 kilogramų mažiau.
Jeigu nueitumėte į tokį tinklapį kaip 
Įsivaizdavau, kad Sarajeve tiesiog linksmai leisiu laiką ir šiek tiek dirbsiu. Taip pat galvojau, kad įgysiu daug patirties toje srityje, kokioje dirbu. Apie Balkanų žmones buvau girdėjusi teigiamų atsiliepimų, jog jie yra labai draugiški. Tačiau tikraisiais Balkanais laikiau tuos, kurie gyveno piečiau, o čia, Bosnijoje, atrodė viskas rimčiau. Juoba, kad šalis, į kurią atvykau, dar neseniai buvo gniuždoma karo. Tas karas buvo baisus ir neįtikėtinai žiaurus. Dar ir dabar sunku suvokti, kaip viskas galėjo taip baisiai vykti. Taigi, galvojau, kad čia žmonės gal labiau prislėgti ir susimąstę. O be to, dėl klimato maniau, kad bus šilta. Man pabosta ilgos šaltos lietuviškos žiemos, o ir vasaros kartais nuvilia, kai merkia kiauras dienas. Taigi, tikėjausi, kad čia tikrai įdegsiu ir turėsiu progą pasivaikščioti su suknele ar šortais.
Sąlyginai šiandieną apie vieną iš inovacijų taip pat norėtume pašnekėti – teigiame, kad ne visai vien tik dėl to, kad pastarieji įrankiai pavieniui, kaip ir buvo matomi rinkoje, tačiau tokio tipo rinkinio, kuris dar yra žinomas, kaip verslo valdymo sistemos, mūsų šalyje tikrai dar nebuvo. Taigi, šiandieną norėtume atsakyti į kelis elementarius klausimus – kaip, kur, kodėl bei kokia nauda gaunama – ir paaiškinti pagrindinę verslo sistemų naudą žmonėms – o gal tiksliau būtų sakyti verslininkams?